daug vasarų ėjo nuėjo mačiau
laukuose daugel meilės žaliavo
ir širdis tartum plaka rečiau
kaip linguoja liūdnai nuogas klevas
kur tas džiaugsmas pakalnių plačių
anei žodžių neliko nei juoko smagaus
tiktai liūdesį vien tejaučiu
nuo pat žemės juodos lig balto dangaus
toks nuogas toks nuogas ruduo
stovi klevas liūdnumo kaip aš
eisiu bėga ten upės vanduo
sakau ir mane tegul neš
toks nuogas toks nuogas ruduo
stovi klevas liūdnumo kaip aš
eisiu bėga ten upės vanduo
sakau ir mane tegul neš
dar išeit pažiūrėt ir pamot
nors ir visas pasaulis tevysta
dar su vėtra pašvilpt sutemoj
taip kaip juokias ir švilpia jaunystė
toks nuogas toks nuogas ruduo
stovi klevas liūdnumo kaip aš
eisiu bėga ten upės vanduo
sakau ir mane tegul neš
toks nuogas toks nuogas ruduo
stovi klevas liūdnumo kaip aš
eisiu bėga ten upės vanduo
sakau ir mane tegul neš
toks nuogas toks nuogas ruduo
stovi klevas liūdnumo kaip aš
eisiu bėga ten upės vanduo
sakau ir mane tegul neš
toks nuogas toks nuogas ruduo
stovi klevas liūdnumo kaip aš
eisiu bėga ten upės vanduo
sakau ir mane tegul neš
nuogas ruduo klevas kaip aš
eisiu bėga vanduo sakau tegul neš
nuogas ruduo klevas kaip aš
eisiu bėga vanduo sakau ir mane
tegul neš
