Tu rašei man vėl, o aš tyliai dingau,
Į užimtą širdį tavęs neįleidau.
Aš žadėjau, kad rasiu tau laiko daugiau,
Bet kasdien tik tolyn – vis tolyn bėgau.
Kai laikrodis tiksi, sekundės nubėga,
Aš vėl prarandu tai, kas man svarbiausia.
Neradau tau vietos savo dienose,
Gal jau per vėlu… gal tai klaida?
Neradau tau laiko, nors norėjau taip,
Tu man buvai arčiausiai, bet tapau svetima.
Neradau tau vietos, nors galėjau stipriai,
Dabar liko tik žodžiai, kurių netarčiau garsiai.
Vis kartojau „rytoj”, bet rytojus tylėjo,
Mūsų pokalbiai dingo, lyg jų nė nebuvo.
Tavo akys kalbėjo, aš jų neišgirdau,
O dabar – ar dar vėl galėtume būt kartu?
Kai laikrodis tiksi, minutės nubėga,
Aš praradau tai, kas buvo svarbiausia.
Neradau tau vietos savo gyvenime,
Ar dar yra šansų, ar jau per vėlu?
Neradau tau laiko, nors norėjau taip,
Tu man buvai arčiausiai, bet tapau svetima.
Neradau tau vietos, nors galėjau stipriai,
Dabar liko tik žodžiai, kurių netarčiau garsiai.
Jei galėčiau grįžt atgal,
Jei sustočiau laike,
Gal atrasčiau tą kelią,
Kur vėl susitinkame.
Neradau tau laiko, nors norėjau taip,
Tu man buvai arčiausiai, bet tapau svetima.
Neradau tau vietos, nors galėjau stipriai,
Dabar liko tik žodžiai, kurių netarčiau garsiai.
Neradau tau laiko… nors norėjau, bet…
Dabar tik tyla tarp mūsų lieka.
