Naktis tokia tyli, bet viduje triukšmas,
Mintys bėga ratu, nesustoja nė minutės.
Sienos šnibžda tau, kažkur toli esi,
O aš čia viena, nesugebu ramiai užmigti.
Langas atviras, bet oras sunkus,
Žinau, kad kažkur dabar esi pabudęs.
Noriu vėl pajusti tavo šilumą,
Bet nemiga mane laiko – neleidžia paleisti.
Akys užsimerkti nori, bet širdis plaka greičiau,
Kažko ilgiuosi, nors neaišku, ko reikia man daugiau.
[Chorus]
Nemiga, tu mano draugė, kai tavęs nėra,
Laikas bėga lėtai, viskas taip beprasmėja.
Nemiga, naktis tokia ilga,
Tavo atvaizdas prieš akis, bet širdyje tuščia.
Laikrodis tiksi, sekundės lėtėja,
Kiek kartų jau skaičiavau – ir vėl nieko nepasiekiau.
Galvoje scenarijai, ką galėjom daryt,
Bet dabar viskas tyloje – ką man su tuo daryti?
Žinau, kad sapnuoti nenoriu, be tavęs vis tiek nejauku,
Nes sapnai meluoja, jie sugrąžina tai, ko nebeturiu.
Nemiga – mano vienintelė draugė,
Kai žvaigždės krenta, o aš čia viena be tavęs.
Akys užsimerkti nori, bet širdis plaka greičiau,
Kažko ilgiuosi, nors neaišku, ko reikia man daugiau.
Nemiga, tu mano draugė, kai tavęs nėra,
Laikas bėga lėtai, viskas taip beprasmėja.
Nemiga, naktis tokia ilga,
Tavo atvaizdas prieš akis, bet širdyje tuščia.
Galbūt tu irgi negali užmigti,
Ar galvoji apie mane, kai žvaigždės blėsta?
Ši tyla per garsiai kalba,
Tavo vardas mano mintyse – ir aš negaliu pabėgti.
Nemiga, tu mano draugė, kai tavęs nėra,
Laikas bėga lėtai, viskas taip beprasmėja.
Nemiga, naktis tokia ilga,
Tavo atvaizdas prieš akis, bet širdyje tuščia.
Nemiga, nemiga, nepalieki manęs,
Kol tavęs laukiu, viskas taip prarasta.
Nemiga, nemiga, kai tavęs nėra,
Širdis plaka viena, bet viskas beprasmiška.
