Vėl matau tave, toks šaltas, be žodžių,
Tavo akys nemeluoja – jau viską suprantu.
Kai išeini, lieka tik tuščia erdvė,
Noriu tikėt, bet jau nebeturiu kuo.
Sakai, kad viskas gerai, bet aš žinau,
Kiekvienas tavo žingsnis – vis toliau nuo manęs.
Tu viską nurašai, tarsi tai – tik klaida,
O aš stoviu vienui viena, jaučiu tą tylą.
Tu nusiplauni rankas,
Lyg visa tai nesvarbu tau buvo.
O aš stoviu dar čia,
Su visais jausmais – tu likai mano galvoje.
Nusiplauni rankas ir nueini,
Lyg nieko tarp mūsų nebuvo visai.
Tu pasirenki tylą, pasirenki melą,
Bet žinau, kad man skauda labiau nei tau.
Buvo dienų, kai viskas švietė taip ryškiai,
Kiekvienas tavo žodis buvo kaip pažadas man.
Bet dabar tie pažadai pavirto dūmais,
Ir kiekvienas prisilietimas tapo per sunkiu.
Tu palieki užuominas, bet man jau aišku,
Tu esi kažkur toli, nors ir stovi šalia.
Nenori kovoti, nenori girdėti,
Tad tiesiog nusiplauni rankas – lengviau pabėgti.
Tu nusiplauni rankas,
Lyg visa tai nesvarbu tau buvo.
O aš stoviu dar čia,
Su visais jausmais – tu likai mano galvoje.
Nusiplauni rankas ir nueini,
Lyg nieko tarp mūsų nebuvo visai.
Tu pasirenki tylą, pasirenki melą,
Bet žinau, kad man skauda labiau nei tau.
Aš dar laukiau, dar tikėjau,
Kad gal tai tik laikina, kad gal grįši pas mane.
Bet dabar suprantu, tavo širdis uždaryta,
Ir aš nebegaliu tavęs laikyt ilgiau šalia.
Nusiplauni rankas ir nueini,
Lyg nieko tarp mūsų nebuvo visai.
Tu pasirenki tylą, pasirenki melą,
Bet žinau, kad man skauda labiau nei tau.
Tu nusiplauni rankas, nusiplauni rankas,
O aš stoviu dar čia, su visais jausmais.
Nusiplauni rankas ir palieki mane
