Aš prisimenu tą dieną, kai viskas prasidėjo,
Kai tavo ranka surado mano, ir mes likom čia.
Žodžių nereikėjo, viskas jautėsi taip tikra,
Tu buvai šalia, ir aš jaučiau, kad tai – likimas.
Naktis atnešė tūkstančius žvaigždžių,
Bet man užteko vienos – tavo akių.
Ar tai sapnas, ar realybė,
Kai laikai mane ir pasaulis dingsta?
Tu esi viskas, ko man reikia,
Leisk tai jausti dar ilgiau, dar ilgiau.
Kad ir amžinai, aš būsiu čia,
Laikyk mane stipriau, nes paleisti nenoriu.
Kad ir amžinai, aš liksiu šalia,
Net jei rytoj nebus taip lengva.
Mes kartu šokam po žvaigždėm,
Ir laikas nesustoja, jis eina per mus.
Kad ir amžinai, aš tave mylėsiu,
Jei tu būsi tas, kuris mane supras.
Širdis daužosi greičiau, kai tu arti,
Kiekvienas tavo žodis mane šildo šaltyje.
Kartu mes galim kurti pasaulį naują,
Be jokių ribų, kur viskas įmanoma.
Nesvarbu, kur baigsis kelias,
Aš pasiruošus su tavim eit net į pragarą.
Ar tai sapnas, ar realybė,
Kai laikai mane ir pasaulis dingsta?
Tu esi viskas, ko man reikia,
Leisk tai jausti dar ilgiau, dar ilgiau.
Kad ir amžinai, aš būsiu čia,
Laikyk mane stipriau, nes paleisti nenoriu.
Kad ir amžinai, aš liksiu šalia,
Net jei rytoj nebus taip lengva.
Mes kartu šokam po žvaigždėm,
Ir laikas nesustoja, jis eina per mus.
Kad ir amžinai, aš tave mylėsiu,
Jei tu būsi tas, kuris mane supras.
Laikyk mane stipriai, nepaleisk dabar,
Mes perėjom per tiek daug – per lietų ir ugnį.
Amžinybė prasideda šią akimirką,
Jei mes norim, ji tęsis, tęsis be pabaigos.
Kad ir amžinai, aš būsiu čia,
Laikyk mane stipriau, nes paleisti nenoriu.
Kad ir amžinai, aš liksiu šalia,
Net jei rytoj nebus taip lengva.
Mes kartu šokam po žvaigždėm,
Ir laikas nesustoja, jis eina per mus.
Kad ir amžinai, aš tave mylėsiu,
Jei tu būsi tas, kuris mane supras.
Kad ir amžinai…
Aš būsiu čia, su tavim, kad ir amžinai.
