mažą mano delną nuo tavęs
paėmė kažkas ranka šilta
ir lig šiolei veda vis
ir taip man lengva eit
suklumpu ant kelio akmenų
pakelia kažkas ir vėl einu
ir priglaudžia galvą
prie savęs gražiai gražiai
Lietuva Lietuva
lūpos taria be balso
vesk ir drąsink mane
ir dabar ir visada
net akių pakelti nedrįsau
tik žinojau jos vienos klausau
ir jaučiu alsavimą
vilties tiktai vilties
nors ne kartą krito iš dangaus
ašara gal jos gal kas daugiau
ir mane nudegino
ligi pačios širdies
Lietuva Lietuva
lūpos taria be balso
vesk ir drąsink mane
ir dabar ir visada
kai tave pirmą kart
mažas mokiaus ištarti
Lietuva Lietuva
ir dabar ir visada
Lietuva Lietuva
lūpos taria be balso
vesk ir drąsink mane
ir dabar ir visada visada




