Gęsta saulė mūsų gintarinė
Laivas skęsta, nors prie pat krantinė
Suvaržyti dviese mes kaip karantine
Tu esi nei buvusi, nei dabartinė
Kvėpuot sunku, kūnas akmenėja
Tapai nuodu, buvai panacėja
Ginčytis galėjom, kas labiau mylėjo
O dabar tau gero vėjo
Telefone nuliai nuliai
Ir nepavys manęs patruliai
Kol tu skaičiavai žvaigždes,
Tu praradai mėnulį…
Užsidaro trankiai durys
Per mažas man šio butelio tūris
Tu pasirinkai žvaigždes,
nors man sakei, kad aš – mėnulis
Neprieinama daugiau man tavo paskyra
Norėjom filmo apie meilę, o gavos „Pjūklo ketera“
Prašiau tavęs labai nedaug, tiesiog pabūti atvira
Galvojau aš, kad amžinai žydės ši mūsų sakura
Kvėpuot sunku, kūnas akmenėja
Tapai nuodu, buvai panacėja
Ginčytis galėjom, kas labiau mylėjo
O dabar tau gero vėjo
Telefone nuliai nuliai
Ir nepavys manęs patruliai
Kol tu skaičiavai žvaigždes,
Tu praradai mėnulį…
Telefone nuliai nuliai
Ir nepavys manęs patruliai
Kol tu skaičiavai žvaigždes,
Tu praradai mėnulį…
Užsidaro trankiai durys
Per mažas man šio butelio tūris
Tu pasirinkai žvaigždes,
nors man sakei, kad aš – mėnulis
