man menas lig šiolei tie saulėti toliai
kai grįžta iš jūros laivai
jūreiviai merginas žuvėdrom vadina
nes primena paukštę jinai
tyliai tau dainuoju žuvėdra balta
nardai tu švelni tartum jūros puta
moji man žuvėdra baltoji
ir į tolį vilioji audroj mane
moji man žuvėdra baltoji
ir į tolį vilioji audroj mane
tą vakarą uoste mus sutemos glostė
pamiršti lig šiol negaliu
ar vėjas man tarė ar tu pakuždėjai
tą pirmąjį kartą myliu
tyliai tau dainuoju žuvėdra balta
nardai tu švelni tartum jūros puta
moji man žuvėdra baltoji
ir į tolį vilioji audroj mane
moji man žuvėdra baltoji
ir į tolį vilioji audroj mane
daug metų praėjo ir vėl atskubėjo
į gimtąjį uostą laivai
kur tu mylimoji žuvėdra baltoji
man skruostus švelniai bučiavai
tyliai tau dainuoju žuvėdra balta
nardai tu švelni tartum jūros puta
moji man žuvėdra baltoji
ir į tolį vilioji audroj mane
moji man žuvėdra baltoji
ir į tolį vilioji audroj mane
lankoj drugys drugelį vejas o saulė blyksi jų sparnuos kur dingo jaunos mano svajos tik pienės pūkas težinos švelnus pūkeli ar …
