… Tenai, kur ošia šimtametės liepos
Ir nesimato šalto miesto kaminų
Kur teka upė mus krantais apglėbus
Aš savo tėviškėj laimingas gyvenu
… Čia mes šeima, – be pykčio ir pavydo
Draugai, kaimynai, sesės, broliai ir vaikai
Atidaryk vartus, užeik į vidų
Pas mus nesikeičia laikai
… O mūsų kaime kaktusai nežydi
Užtat gandrai sugrįžta į lizdus
O mūsų kaime galit pamatyti
Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus
… O mūsų kaime kaktusai neauga
Užtat širdis ir mūsų siela netuščia
Jeigu mieste sutiksi tikrą draugą
Žinok, atvyko jis iš čia
… Kur aukso pievom nuvingiuoja takas
Ir nesigirdi užsienietiškos šnekos
Čia viens kitam dar žmonės sako „labas”
Ir moka džiaugtis be jokios rimtos progos
… Čia mes šeima – kasdien visi už vieną
O jeigu reikia, tai ir vienas už visus
Užsuk ir tu į mūsų kaimo kiemą
Į mūsų draugiškus namus
… O mūsų kaime kaktusai nežydi
Užtat gandrai sugrįžta į lizdus
O mūsų kaime galit pamatyti
Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus
… O mūsų kaime kaktusai neauga
Užtat širdis ir mūsų siela netuščia
Jeigu mieste sutiksi tikrą draugą
Žinok, atvyko jis iš čia
… O mūsų kaime kaktusai nežydi
Užtat gandrai sugrįžta į lizdus
O mūsų kaime galit pamatyti
Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus (viens, du, viens du trys)
… O mūsų kaime kaktusai nežydi (nežydi)
Užtat gandrai sugrįžta į lizdus (vėl į lizdus)
O mūsų kaime galit pamatyti (pamatyti)
Pačius gražiausius Lietuvoj vaizdus (viens, du, visi kartu!)
… O mūsų kaime kaktusai neauga
Užtat širdis ir mūsų siela netuščia (ji netuščia)
Jeigu mieste (jeigu mieste) sutiksi tikrą draugą (draugą)
Žinok (žinok), atvyko jis iš čia
… Jeigu mieste sutiksi tikrą draugą
Žinok, atvyko jis iš čia
