žaros šilkinės
juosia rankas
jos lyg klajūnės
naktį atves
vėlei man taip stokos
tavo dainos
gal jas sparnai
sutemų atkartos
bet daina nebe ta
kai žemėj tamsu
ji švelni bet šalta
todėl neramu
kad naktis taip ilga
ilga ir juoda
man dar ilgiau
kai tavęs nėr šalia
tad saule
paskleiski savo šilumą
šilumą
saule
paskleiski savo juoką
juoką
šviesk
ir sušildyk rūko juostą
vėl šviesk
ir sušildyk tamsią naktį
šviesk
ir pripildyk žemę džiaugsmo
vėl šviesk
ir dainoj sugrįžta laimė
šviesk
ir sušildyk rūko juostą
vėl šviesk
ir sušildyk tamsią naktį
šviesk
ir pripildyk žemę džiaugsmo
vėl šviesk
ir dainoj sugrįžta laimė
gal negirdi
ką ošia miškai
gal nematai
ką moja beržai
jie nebylūs nakčia
bet gi nekart
tau paslapčia
geidė žodį ištart
bet ir žodis ne toks
kai žemėj tamsu
jis švelnus bet gūdus
todėl neramu
kad naktis taip ilga
ilga ir juoda
man dar ilgiau
kai tavęs nėr šalia
tad saule
paskleiski savo šilumą
šilumą
saule
paskleiski savo juoką
juoką
šviesk
ir sušildyk rūko juostą
vėl šviesk
ir sušildyk tamsią naktį
šviesk
ir pripildyk žemę džiaugsmo
vėl šviesk
ir dainoj sugrįžta laimė
šviesk
ir sušildyk rūko juostą
vėl šviesk
ir sušildyk tamsią naktį
šviesk
ir pripildyk žemę džiaugsmo
vėl šviesk
ir dainoj sugrįžta laimė
