vos pradeda lyt,
įsėdu aš į seną troleibusą
kėdė pakrašty
žinau, kad ne viena jaučiu tą patį
įsisiurbia greit
akys į vaizdus rasoto lango
tamsiais kambariais
prisimenu visus ir vėl paleidžiu
kaip išlipti man laiku?
kaip suprasti ką vežu?
atrasiu pakeliui
užsimerkiu ir nykstu
tarp keleivių panašių
skamba mūsų daina
mažoj mažoj mažoj mažoj širdy
didžiulė didelė didi malda
ne keikt, ne skųst, ne juoktis, o suprast
sulijusias dvasias namo parvežt
įjunkit mums šviesas
vos pradeda lyt
atrodo, kad save geriau pažįstu
kėdėj pakrašty
prisimenu visus kartus kada
lijau aš pati
aštriais nagais į odą įsikibus
bandžiau sulaikyt
širdelę nuo staigaus susidūrimo
kaip ją vežt per pamokas?
kaip globoti per liūtis?
mokausi. pagaliau
užsimerkiu ir nykstu
tarp keleivių panašių
skamba mūsų daina
mažoj mažoj mažoj mažoj širdy
didžiulė didelė didi malda
ne keikt, ne skųst, ne juoktis, o suprast
sulijusias dvasias namo parvežt
įjunkit mums šviesas
