kai sirpsta vyšnios suvalkijoj
raudonos kad pravirkt gali
rasa ten laša nuo lelijų
lyg dalgio ašmenys gaili
ir pjauna širdį tarsi dobilą
lig gyvuonies lig pašaknų
o vakarais kažko taip tolima
kažko nėra kažko nėra lyg artimų
tokia tyla gyvybėn smelkias
kasdienio židinio ugnim
tokia daina kad užsimerkia
dainuodami lyg mirdami
lig pašaknų ten pjauna širdį
ten teka vandenys liūdnai
ir dulkės vieškelių dar šiltos
tarsi sodybų pelenai
kai sirpsta vyšnios suvalkijoj
raudonos kad pravirkt gali
rasa ten laša nuo lelijų
lyg dalgio ašmenys gaili
ir pjauna širdį tarsi dobilą
lig gyvuonies lig pašaknų
o vakarais kažko taip tolima
kažko nėra kažko nėra lyg artimų
kai sirpsta vyšnios suvalkijo
kai sirpsta vyšnios suvalkijoj raudonos kad pravirkt gali rasa ten laša nuo lelijų lyg dalgio ašmenys gaili ir pjauna širdį tarsi dobilą …
